- smuikorius
- smuikõrius, -ė smob. (2) KI505, NdŽ žr. smuikininkas 1: Atnešėme tą žalią rūtų vainikėlį tiesiais keliais, šviesiais vieškeliais tarp dūdorių dūduojančių, smuikorių smuikuojančių (iš piršlio oracijos) rš. Pas mums nuo senovės grajydavo veseles ir nibrus po vieną smuikorių, arba skripkorių Sln. Mano broleliai ne smuikorė̃liai, laukelio artojėliai JD155. Mudu padarysiv smuikorùžiui darbelį JV351.
Dictionary of the Lithuanian Language.